Kaip užregistruoti internetinį verslą: 5 žingsniai

Internetinę parduotuvę galima sukurti ir paruošti prekybai gana greitai: įkelti prekes, nustatyti mokėjimo būdus ir pradėti priimti užsakymus. Tačiau norint teisėtai vykdyti komercinę veiklą Lietuvoje, reikia pasirinkti tinkamą veiklos formą ir pasirūpinti jos registravimu. 

Internetinio verslo užregistravimas priklauso nuo pasirinktos veiklos formos. Vienam pradedančiajam verslininkui gali pakakti individualios veiklos pagal pažymą, o kuriant verslą su partneriais ar planuojant jį plėsti gali būti naudingiau steigti mažąją bendriją (MB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB).

Šiame vadove paaiškinta, kokią veiklos formą galima pasirinkti internetiniam verslui Lietuvoje, kur ir kaip ją užregistruoti, kokius mokesčių bei kitus reikalavimus reikia įvertinti ir kuo dar pasirūpinti prieš pradedant prekiauti internetu.

Ką reiškia internetinio verslo registravimas? 

Internetinis verslas nėra atskira verslo ar veiklos forma. Norint prekiauti ar teikti paslaugas internetu, kaip ir vykdant bet kokią kitą verslo veiklą, pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą veiklos formą ir ją įregistruoti. 

Priklausomai nuo pasirinktos veiklos formos ir verslo pobūdžio, gali reikėti:

• įregistruoti individualią veiklą arba įsteigti juridinį asmenį, pavyzdžiui, mažąją bendriją (MB) ar uždarąją akcinę bendrovę (UAB);
• pasirinkti vykdomą veiklą atitinkantį ekonominės veiklos rūšies kodą (EVRK);
• įsiregistruoti PVM mokėtoju, jei atsiranda tokia prievolė arba nusprendžiama registruotis savanoriškai;
• gauti konkrečiai veiklai reikalingas licencijas ar leidimus;
• prireikus pasirūpinti prekių ženklo apsauga.

Ar būtina registruoti internetinį verslą? 

Taip. Jei planuojate reguliariai prekiauti internetu ar teikti paslaugas siekdami gauti pajamų, veiklą įregistruoti būtina. VMI nurodo, kad elektroninei prekybai šiuo požiūriu taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir bet kokiam kitam verslui. 

Veiklą galima vykdyti kaip fiziniam asmeniui, pavyzdžiui, įregistravus individualią veiklą pagal pažymą, arba įsteigus juridinį asmenį, pavyzdžiui, mažąją bendriją (MB) ar uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Kuri forma tinkamiausia, priklauso nuo planuojamos veiklos pobūdžio, jos apimties ir kitų aplinkybių.

Tačiau ne kiekvienas internetu parduotas daiktas reiškia, kad vykdote verslą. Pavyzdžiui, jei kartkartėmis parduodate savo nebereikalingus drabužius ar buitinę techniką, individualios veiklos registruoti nereikia. Vertindama, ar vykdoma individuali veikla, VMI atsižvelgia į jos savarankiškumą, tęstinumą ir ekonominės naudos siekimą, o ne vien į pardavimo sandorių skaičių.

Jei pasirenkama individuali veikla pagal pažymą, ją galima įregistruoti elektroniniu būdu per „Mano VMI“, telefonu arba atvykus į klientų aptarnavimo padalinį. Prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos veiklos pradžios, o veiklą galima pradėti jau nuo prašymo pateikimo dienos. 

Kaip užregistruoti internetinį verslą: 5 žingsniai

1. Pasirinkite verslo pavadinimą
   
2. Pasirinkite veiklos formą
   
3. Įregistruokite veiklą arba įmonę
   
4. Pasirūpinkite mokesčių registracija
   
5. Patikrinkite, ar reikia licencijų ir leidimų
   

1. Pasirinkite verslo pavadinimą 

Tinkamas pavadinimas padeda išsiskirti iš konkurentų ir kurti atpažįstamą prekių ženklą. Jei veiklą vykdysite pagal individualios veiklos pažymą, atskiro juridinio asmens pavadinimo registruoti nereikia. Tačiau steigiant juridinį asmenį, pavyzdžiui, MB ar UAB, reikės pasirinkti jo pavadinimą. Prieš registruodami įmonę patikrinkite, ar tokiu pavadinimu dar nėra įregistruota kita įmonė. Tai galima padaryti Registrų centro Juridinių asmenų registro paieškoje. 

Kuriant internetinį verslą verta pagalvoti ir apie tai, kokiu pavadinimu jūsų verslą matys klientai. Patikrinkite, ar:

• galima užregistruoti norimą domeno vardą;
• pasirinktas pavadinimas laisvas jūsų naudojamuose socialiniuose tinkluose;
• jis nepažeidžia jau įregistruotų prekių ženklų teisių.

2. Pasirinkite veiklos formą 

Prieš registruodami internetinį verslą turite nuspręsti, kokia forma vykdysite veiklą. Lietuvoje pradedant internetinį verslą dažniausiai pasirenkama individuali veikla pagal pažymą, mažoji bendrija (MB) arba uždaroji akcinė bendrovė (UAB). 

Individuali veikla pagal pažymą dažnai pasirenkama pradedant verslą savarankiškai. Ją galima įregistruoti per „Mano VMI“, nereikia steigti juridinio asmens ar formuoti įstatinio kapitalo. 

Mažoji bendrija (MB) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Įstatinio kapitalo reikalavimo nėra, todėl ši forma gali būti aktuali norint atskirti asmeninį turtą nuo verslo įsipareigojimų arba verslą kurti kartu su kitais asmenimis. MB galima steigti ir elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) taip pat yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 €. UAB galima steigti elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną. 

Renkantis veiklos formą verta įvertinti ne tik steigimo paprastumą ir išlaidas, bet ir atsakomybę už verslo įsipareigojimus, mokesčius, apskaitos reikalavimus, planuojamą verslo dydį ir tai, ar verslą vykdysite vieni, ar su partneriais.

Individuali veikla, MB ar UAB: ką pasirinkti internetiniam verslui?

Tinkamiausia veiklos forma priklauso nuo to, ar verslą pradedate vieni, kokios apimties veiklą planuojate ir kiek atsakomybės bei administravimo norite prisiimti.

Jei internetinį verslą pradedate vieni ir pirmiausia norite išbandyti verslo idėją, individuali veikla pagal pažymą gali būti paprasčiausias būdas pradėti. Jos registracija nesudėtinga, o veiklai pradėti nereikia steigti atskiro juridinio asmens.

MB arba UAB gali būti aktualiau, jei norite veiklą vykdyti per atskirą juridinį asmenį. Abi šios formos yra ribotos civilinės atsakomybės, todėl juridinio asmens prievolės paprastai atskiriamos nuo jo dalyvių asmeninio turto. MB nereikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo, o UAB taikomas ne mažesnio kaip 1 000 € įstatinio kapitalo reikalavimas.

Renkantis nereikėtų vadovautis vien tuo, kurią formą lengviausia įregistruoti. Įvertinkite numatomą apyvartą, veiklos riziką, apskaitos ir mokesčių skirtumus, ar verslą vykdysite vieni, ir ar ateityje ketinate įtraukti naujų verslo dalyvių ar investuotojų.

3. Įregistruokite veiklą arba įmonę 

Registravimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos. Individuali veikla pagal pažymą registruojama VMI, o steigiant MB ar UAB juridinis asmuo registruojamas Juridinių asmenų registre.

Jei nusprendėte registruoti individualią veiklą pagal pažymą, prašymą patogiausia pateikti elektroniniu būdu per „Mano VMI“. VMI nurodo, kad prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos veiklos pradžios, tačiau veiklą galima pradėti jau nuo prašymo pateikimo dienos.

Jei steigiate MB arba UAB, tai galima padaryti elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną. Registrų centras pateikia atskirus steigimo e. gidus pagal juridinio asmens formą. Steigiant elektroniniu būdu taikomos tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, dokumentai turi būti pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu; jei buveinės patalpos nepriklauso steigėjui, reikalingas jų savininkų sutikimas. 

Registruojant veiklą taip pat reikia pasirinkti ją atitinkantį ekonominės veiklos rūšies (EVRK) kodą. Nuo 2025 m. naudojama atnaujinta EVRK 2.1 redakcija, todėl rinkdamiesi kodą vadovaukitės naujausiu klasifikatoriumi. Jei vykdysite kelias veiklas, gali būti nurodoma daugiau nei viena veiklos rūšis. Jei prekiausite internetu, EVRK kodas pasirenkamas pagal parduodamų prekių rūšį, o ne vien pagal tai, kad prekyba vykdoma internetu. 

4. Pasirūpinkite mokesčių registracija 

Įregistravę veiklą ar įmonę, įvertinkite, kokie mokesčiai bus taikomi jūsų verslui. Jie priklauso nuo pasirinktos veiklos formos, gaunamų pajamų ir vykdomų sandorių.

Ypač svarbu išsiaiškinti, ar jums nereikia registruotis PVM mokėtoju. Lietuvoje tokia prievolė paprastai atsiranda, kai per einamuosius arba praėjusius kalendorinius metus PVM apmokestinamos veiklos atlygis Lietuvoje viršija 45 000 €. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. ši riba vertinama pagal kalendorinius metus, o ne pagal ankstesnius 12 mėnesių.

Tačiau prievolė registruotis PVM mokėtoju gali atsirasti ir nepasiekus 45 000 € ribos. Pavyzdžiui, prievolė gali atsirasti perkant elektronines paslaugas iš užsienio įmonių – VMI tarp pavyzdžių mini „Google“, „Facebook“, „Booking“ ir kitas platformas. Tam tikrais atvejais smulkusis verslas gali registruotis PVM mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje. Pagal šią schemą verslas gauna PVM mokėtojo kodą, tačiau, kol neviršijama nustatyta 45 000 € riba, už Lietuvoje parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas PVM paprastai neskaičiuoja. 

Jei internetu pardavinėsite prekes vartotojams kitose ES valstybėse, reikės įvertinti ir nuotolinei prekybai taikomas PVM taisykles. ES vidaus nuotolinei prekybai taikoma bendra 10 000 € riba, o PVM prievolėms kitose ES valstybėse supaprastinti galima naudotis OSS (vieno langelio) sistema. 

5. Patikrinkite, ar reikia licencijų ir leidimų

Vien veiklos ar įmonės įregistravimo ne visada pakanka. Kai kurioms veikloms Lietuvoje taikomi papildomi reikalavimai, todėl prieš pradėdami prekiauti patikrinkite, ar jums nereikia licencijos, leidimo, registracijos ar kito veiklos vykdymo dokumento.

Tokie reikalavimai gali būti keliami atsižvelgiant į parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, specialūs reikalavimai gali būti taikomi prekiaujant maisto produktais, alkoholiniais gėrimais, vaistais ar kitomis reguliuojamomis prekėmis. Informacijos apie konkrečiai veiklai taikomus reikalavimus ir atsakingas institucijas galima rasti Inovacijų agentūros elektroniniuose vedliuose.

Jei prekes ar paslaugas pardavinėsite vartotojams internetu, reikės laikytis ir nuotolinei prekybai taikomų vartotojų teisių reikalavimų. Prieš pirkimą vartotojui turi būti pateikta privaloma informacija apie pardavėją, pagrindines prekės ar paslaugos savybes, bendrą kainą, pristatymą ir sutarties atsisakymo sąlygas. Daugiau informacijos apie elektroninei prekybai taikomus reikalavimus pateikia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

Kuo dar pasirūpinti prieš pradedant prekiauti internetu?

Verslo užregistravimas yra tik vienas iš pasiruošimo elektroninei prekybai etapų. Prieš priimdami pirmuosius užsakymus įsitikinkite, kad internetinėje parduotuvėje pateikiama privaloma informacija, tinkamai tvarkomi klientų duomenys ir pasirūpinta pardavimų apskaita.

Pateikite pirkėjams privalomą informaciją

Prieš sudarant nuotolinę sutartį pirkėjui turi būti aiškiai pateikta informacija apie pardavėją, pagrindines prekės ar paslaugos savybes, bendrą kainą ir papildomas išlaidas, apmokėjimą, pristatymą, skundų nagrinėjimą ir sutarties atsisakymo sąlygas.

Todėl dar prieš paleisdami internetinę parduotuvę pasirūpinkite, kad joje būtų lengva rasti pardavėjo kontaktinius duomenis, pristatymo, grąžinimo ir kitas pirkimo sąlygas. 

Pasirūpinkite prekių grąžinimu

Perkant internetu vartotojui paprastai suteikiama teisė per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties nenurodant priežasties, tačiau įstatymuose numatyta ir išimčių, pavyzdžiui, tam tikroms greitai gendančioms ar pagal individualų užsakymą pagamintoms prekėms.

Be to, nuo 2026 m. birželio 19 d. elektroninės prekybos verslui taikomas naujas reikalavimas: kai vartotojas turi teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, internetinėje sąsajoje jam turi būti sudaryta galimybė tai padaryti naudojantis specialia sutarties atsisakymo funkcija. VVTAT ją paprastumo dėlei vadina „sutarties atsisakymo mygtuku“. 

Pasirūpinkite klientų asmens duomenų apsauga

Internetinėje parduotuvėje paprastai tvarkomi klientų asmens duomenys, pavyzdžiui, vardas, kontaktiniai ir pristatymo duomenys. Todėl reikia įvertinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, informuoti klientus, kaip jų duomenys tvarkomi, ir imtis tinkamų jų apsaugos priemonių.

VDAI internetinėms parduotuvėms rekomenduoja, be kita ko, kontroliuoti darbuotojų prieigą prie asmens duomenų, pasirūpinti duomenų naikinimu ir naudoti tinkamas saugumo priemones.

Pasiruoškite tvarkyti pardavimų apskaitą

Dar prieš pradėdami prekybą nuspręskite, kaip fiksuosite pajamas, išlaidas ir išrašysite reikalingus apskaitos dokumentus. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantis ne PVM mokėtojas parduodamas prekes ar teikdamas paslaugas naudoja sąskaitas faktūras, o PVM mokėtojas – PVM sąskaitas faktūras; priklausomai nuo atsiskaitymo būdo ir veiklos gali būti naudojami ir kiti apskaitos dokumentai.

Patarimai registruojant internetinį verslą

Iš anksto pasiruoškite reikalingą informaciją

Prieš pradėdami registraciją pasiruoškite pagrindinę informaciją ir dokumentus, kurių gali prireikti: asmens duomenis, pasirinktą veiklos formą ir EVRK kodą, o steigiant įmonę – jos pavadinimą, buveinės adresą ir steigimo dokumentams reikalingą informaciją. Taip registracijos procesas bus sklandesnis.

Atskirkite asmeninius ir verslo finansus

Jei vykdote individualią veiklą pagal pažymą, atskiros banko sąskaitos verslui turėti neprivalote. Vis dėlto atskira sąskaita gali padėti lengviau atskirti verslo pajamas ir išlaidas bei tvarkyti jų apskaitą.

Individualią veiklą vykdantys gyventojai taip pat gali pasirinkti smulkiojo verslininko sąskaitą. Į ją gaunamos įplaukos laikomos individualios veiklos pajamomis, o finansų įstaiga duomenis apie jas perduoda VMI, todėl supaprastinama pajamų apskaita.

Prireikus kreipkitės į specialistus

Jei verslo struktūra sudėtingesnė, prekiaujate užsienyje arba jūsų veiklai taikomi specialūs reikalavimai, verta pasikonsultuoti su buhalteriu, mokesčių specialistu ar teisininku. Jie gali padėti įvertinti mokestines prievoles ir konkrečiai veiklai taikomus reikalavimus.

Nepamirškite prievolių ir po registracijos

Verslo įregistravimas – tik pradžia. Vėliau reikės tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir mokėti mokesčius, o jei veiklai reikalingos licencijos ar leidimai – stebėti jų galiojimą ir prireikus atnaujinti. Pasikeitus registruotiems veiklos ar įmonės duomenims, juos taip pat reikia atnaujinti atitinkamose sistemose.

Tikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose

Mokesčių, registravimo ir kiti verslui taikomi reikalavimai gali keistis, todėl aktualią informaciją tikrinkite VMI, Registrų centro, „Sodros“, VVTAT ir kitų už konkrečią veiklą atsakingų institucijų svetainėse.